Kas geriausiai žudo vėjo malūnus? Faktas – valstybinė apsauga ir laikas. Galima plakti valdžią, bausti savininkus, tačiau malūnų, panašu, tai vis tiek neišgelbės. Tiesiog reikia susitarti – ar labai mums jų reikia? Skubėkite daryti „asmenukes“ – vėjo malūnai vargu ar išgyvens dar dešimtmetį.

Neseniai rašėme apie paskutinio Europoje molinio Melnių malūno paskutines dienas. Jo karti istorija paskatino aplankyti daugiau Lietuvos vėjo malūnų. Pabandykite ir jūs – liksite sužavėti.

Pabudus vargina nugaros skausmai? Miegate ant beveik dešimties metų senumo čiužinio? Geriau išsimiegate viešbutyje nei savo miegamajame? Nepriklausomai nuo priežasties, kodėl nusprendėte įsigyti naują čiužinį, tai vienas iš nedaugelio pirkinių, kurie reikšmingai paveiks tiek jūsų miego kokybę, tiek bendrą savijautą. Varle.lt specialistai parengė patarimų gidą, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis čiužinį.

Atėjus pavasariui ir vėl pasirodžius saulutei, atgyja statybvietės. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia statybas tęsti ir žiemą, tačiau visi sutinka – pavasarį tai daryti yra ir komfortabiliau, ir šilčiau. Prieš kimbant į darbus ir darant tolimesnius darbus, reikėtų įvertinti žiemos padarinius pastatui, kad netektų taisyti pažeidimų, kuomet statybos jau įsibėgėjusios ar dar blogiau – pabaigus statinį ir jaukiai apsigyvenus.

Jau trečius metus iš eilės Lietuvos moksleivius draugėn suburia verslumo skatinimui skirtas renginys „MEKA 2017“, kuriame savo jėgas išsibando vis didesnis skaičius jaunuolių.

Suvienyti ekonomikos ir matematikos žinias, pasitelkiant kūrybiškumą bei sumanumą, moksleivius kviečia Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo bei Matematikos ir gamtos mokslų fakultetai, kartu su AB „Swedbank“. Norinčiųjų iš arčiau perprasti verslo subtilybes ir sau bei aplinkiniams įrodyti, kad gali nuveikti daugiau už suolo draugą, gretos sparčiai auga.

„Iniciatyva įvesti stojamąjį 4 balų slenkstį Lietuvos universitetuose prieštarautų šiemet Europos Komisijos (EK) patvirtintiems aktams – tai gilintų socialinę atskirtį ir prieštarautų vasarį paskelbtam EK veiksmų planui, skirtam aukštojo mokslo modernizacijai“, – teigia ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) Valdančiosios tarybos narė, teisininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo prorektorė Julija Kiršienė. Pasak EK, universitetai turėtų suteikti daugiau darbo rinkoje būtinų plataus spektro žinių, mažinti socialinę atskirtį ir būti prieinamesni pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Kovo 20 dieną paskelbtame naujausiame laimės indekse („World Happiness Report“), vertinančiame viso pasaulio šalis pagal gyventojų laimingumą, Lietuva užėmė 51 vietą – šis rezultatas yra aukštesnis už Latvijos (54 v.) ir Estijos (66), tačiau žemesnis už Rusijos (49) ir Lenkijos (46). Laimingiausiais pripažinti norvegai, tuo tarpu praėjusių metų lyderiai danai nusmuko į antrą vietą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros vedėjos, docentės Loretos Gustainienės teigimu, lietuviai būtų laimingesni, jei jie sulauktų daugiau palaikymo iš valdžios institucijų, politikų, organizacijų, savo darbovietės. Anot psichologės, taip pat vertėtų ugdytis ir pozityvias asmenines charakteristikas.

Autizmas yra  vienas iš daugelio sutrikimų, kurie diagnozuojami vaikystėje. Jis labiau būdingas berniukams nei mergaitėms. Skiriasi jis nuo kitų sutrikimų savo spektriniu charakteriu. Jis ne tik pasireiškia didele simptomų įvairove, bet ir tie simptomai gali būti įvairaus sunkumo. Tad mokslinėje literatūroje naudojamas terminas – „autizmo spektro sutrikimas“. Nors autizmas genetinis sutrikimas (tą aiškiai įrodo dvynių tyrimai), nėra atrasto vieno geno. Tyrinėtojai randa įvairias genų kombinacijas sukeliančias autizmą. Iš čia ir kyla didelė autizmo simptomų pasireiškimo įvairovė.

„Tai laikas, kai galime pasižiūrėti, ar esame teisingame kelyje.“ – taip „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“ apibūdina renginio koordinatorės Austėja Kaubrytė, Eglė Rojienė ir savanorių mokytoja psichologė Ivona Suchodolska – Miškinė. Su jomis kalbamės apie „Vaikų linijos“ bei jų organizuojamo projekto svarbą vaikams, suaugusiems ir visai Lietuvos visuomenei.

Emocinis intelektas – populiarus terminas, tačiau apie jį dažnai kalbama iš tiesų nesuprantant, kas tai yra. Jei apie emocinį intelektą daugiau žinotume ir juo rūpintumėmės nuo pat mažų dienų – galėtume būti sėkmingesni ir, svarbiausia, laimingesni. Apie emocinio intelekto dedamąsias dalis ir vaiko emocinio intelekto lavinimą kalbamės su lektore Vilma Juškiene, kuri pranešimą šia tema skaitys kovo 25-26 d. „Litexpo” centre vyksiančioje konferencijoje „Atsakinga tėvystė“.

   Prieš 27-erius metus, 1990 m. kovo 11 d., pasirašytas Aktas, kuriuo Lietuvoje atkurta nepriklausomybė. Jį pasirašė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, tarp kurių buvo ir Jonas Liaučius, kilęs iš Mažeikių rajono, Palaižupės kaimo.

Kovo pradžioje žiema dar mėgsta pasispardyti, tačiau antroje jo pusėje Užgavėnių užkeikimai paprastai veikia efektyviai ir saulė danguje matoma dažniau nei pilki debesys. Vasarine nuotaika užsikrečia ne tik žmonės, bet ir vairuotojai, skubantys automobilius visapusiškai parengti šiltajam sezonui. Tačiau kai kurie veiksmai kartais daromi per anksti.

Turbūt ne vienas iš mūsų vėl naujai susimąsto kokios tikrosios socialinių tinklų galimybės formuoti geresnę visuomenę. Ir tie, kurie dar neseniai gyrė socialinius tinklus kaip geriausią visų laikų informacijos dalijimosi instrumentą,  ima galvoti apie kitą pusę – manipuliaciją mūsų sąmone. Tai rykštė, žudanti žmonių protus, – sako „Apple“ vykdantysis direktorius Tim Cook, - ir pasauliui reikia  masinės kampanijos, kad jį išnaikintume. Ką jis turi omenyje?

Į atliekų rūšiavimą Lietuvos gyventojai žiūri vis atsakingiau, tačiau net labiausiai informuotiems kyla netikėtų klausimų. Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktoriaus Lino Ivanausko, taip nutinka dėl tam tikrų visuomenėje pasireiškiančių klaidingų įsitikinimų apie elektros ir elektronikos prietaisų rūšiavimą. Kai kurie nugirsti mitai kartais gali suklaidinti tiek atsakingiausiai rūšiuojančius, tiek pradedančius, tad L. Ivanauskas ragina rūšiuoti aktyviai, o kilus klausimams – susiekti su atsakingomis organizacijomis.

Technologijų gamintojai, gerindami žmonių kasdienybę, šiandien verčia pasaulį suktis vis greičiau. Naujausi jų išradimai vis dažniau kuriami ne vien pramogoms – inovacijų pagalba siekiama sutaupyti žmonių laiko, pinigų ar netgi padėti jiems rūpintis savo sveikata. Siekdamos praturtinti vartotojų gyvenimus, bendrovės investuoja į startuolius ir skatina realizuoti iš pirmo žvilgsnio beprotiškiausias idėjas. Štai, bendrovės „Samsung“ įsteigtose kūrybinėse dirbtuvėse „C-Lab“, gimsta inovatyviausi startuolių sprendimai, kurie neabejotinai ateityje pakeis mūsų įpročius ir kasdienybę. Taigi, kas įdomiausio buvo pristatyta pastaruoju metu?

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo didesnės naudos, tačiau pinigų netaupys – juk kito pinigų negaila. O jei žmonės leidžia kitų pinigus kitiems, tuomet nei taupo, nei rūpinaisi, ką perka. Ši logika naudinga bandant suprasti, kaip politikai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.

Pavasarinė didžiosios zylės giesmė primena mums, kad laikas pasirūpinti inkilais. Juk neilgai trukus ir šalyje žiemoję giesmininkai, ir tie – sugrįžę iš šiltųjų kraštų, ieškos tinkamų lizdui sukti vietų.  Suskubkime sumeistrauti ir iškabinti inkilėlį zylei, musinukei, varnėnui ar kitam paukščiui, nevengiančiam perėti žmogaus sukurtame būste. Tai padeda paukščiams įsikurti ten, kur trūksta natūralių tinkamų perėjimui vietų, uoksų turinčių medžių.

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode pavasaris prasidėjo simboliniu darbu – pradėta kurti raganių kolekcija, apsivysianti didžiausią Lietuvos rožyną juosiančią atstatytą istorinę pergolę.

Kolekcijos pradžia tapo penkių skirtingų rūšių ir veislių suaugusių raganių kerai.

Visų pirma, kad nekiltų nesusipratimų – atskirkime empatijos ir simpatijos terminus. Fairbairnas (2002) apibrėžia empatiją, kaip gebėjimą įlipti į kito batus: „Aš galiu ir jaučiu kūno reakcijas, kaip ir kitas žmogus.“ Simpatija tuo tarpu apibrėžiama kaip emocinė reakcija – greita ir nekontroliuojama, kai įsivaizduojame save kito žmogaus pozicijoje: „Aš įvertinu, kaip kitas jaučiasi, bet to nejaučiu.“

Jie sako: ne dėl tokios Lietuvos kovojome. Paklausti, dėl kokios vis dėlto Lietuvos jie kovojo, sako, kad dėl tokios, kurios valdžioje nebūtų vagių. Ir iš tikro nemalonu – kiek teko eiti pro Seimą ar Vyriausybę, vis kas nors ką iš kišenės ištraukia. Sykį specialiai ėjau į vieną ministeriją ir viską iš kišenių palikau namuose – vos užėjau, sako: nieko tokio, mes priimam atsiskaitymus kortele.

Vietinių turistų, t.y. po savą kraštą keliaujančių Lietuvos gyventojų, skaičius auga jau septintus metus iš eilės. Atostogas ar keliones savaitgaliais po Lietuvą renkasi ne tik turistai iš kaimyninių užsienio šalių, bet vis dažniau ir patys lietuviai. Pasitinkant Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – VTD) tradiciškai pateikia 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą.

Visi yra girdėję apie Italijos bel canto, Artimųjų Rytų instrumentinės muzikos įmantrumus ar matę šokant airių šokius. Tačiau ar kiekvienas yra susimąstęs – iš kur kilo toks įdomus, patrauklus, profesionalus menas? Atsakymas į šį klausimą tiktų apibūdinti beveik bet kokio reiškinio ištakas. Tai – liaudies menas. Nuolat tobulinamas, tačiau nepraradęs esminių bruožų jis pasiekė didžiąją sceną ir tapo konkurencinga meno forma.

Kiek tėvų, tiek ir nuomonių, kokį maistą turėtų valgyti jų vaikas. Tačiau problemų atsiranda tuomet, kai sprendimus dėl vaiko mitybos raciono tėvai priima vadovaudamiesi nepagrįstais ir dažnai net klaidinančiais mitais. Kokie mitybos mitai sklando visuomenėje ir kaip jiems nepasiduoti, konferencijoje „Atsakinga tėvystė“, kuri vyks kovo 25-26 d. „Litexpo” centre, pasakos gydytojas gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.

Nuo žinios, kad tėvai nužudė savo vaiką, žmonės pašiurpsta, nes toks nusikaltimas pažeidžia ne tik žmonių pasaulio normas. Tokia žinia tarsi pakerta stereotipinį žinojimą apie pasaulį (kad tėvai rūpinasi savo vaikais), ir, kita vertus, yra palydima stereotipinių paaiškinimų (tėvų psichinė liga, socialinių įgūdžių stoka, alkoholizmas ir pan.).

Ar ir vėl?        

Švietimo sistemoje vėl reforma... Tūlas pilietis paklaustų, ar ir vėl? Juk dar anos nesibaigė arba pasibaigė net neprasidėjusios. Tik viena vyksta tolygiai ir geometrine progresija gerina savo pagreitį – tai lėšų mažinimo švietimo sektoriui reforma. Kai kas tai vadina paprasčiausia vagyste arba jaunosios kartos atviru ir cinišku smukdymu. Ir velniop ten kažkokias ES direktyvas, profsąjungų pypsėjimus apie 6 procentų BVP, ši reforma vyksta sklandžiai ir be sutrikimų. BVP procentas švietimui katastrofiškai mažėja ir prieš kažkokią ten A. Smetonos vyriausybę, skyrusią švietimui net 12 nuošimčių, gali pasvajoti nebent gerą atmintį turintys, o žavėtis tuo finansų ministerijos šviesuoliai nerekomenduoja.

Net sirgdama gali jaustis graži. Liga gyvenimas nesibaigia: išorės pokyčiai gali padėti susigrąžinti troškimą gyventi, puoštis, džiaugtis, pasijusti stipriai ir sveikai. Nepasiduok!  Tokią žinią siunčia kosmetologės Airos Pundzytės-Mažunavičienės iniciatyva.

Onkologine liga sergančiai pacientei specialistė padovanojo grožio procedūrą, kurios metu paryškino gydymo „išblukintus” jaunos moters veido bruožus, linkėdama nepasiduoti ligai, pajusti daugiau gyvenimo džiaugsmo, grįžti į visavertį gyvenimą.

 ERIKA PURAUSKYTĖ

Jonavoje ligoninės tualete pagimdytas, nužudytas ir į šiukšliadėžę išmestas naujagimis. Vilniuje į maišelį įkištas ir po lova paslėptas kūdikis. O metai tik prasidėjo... Atrodo, protu nesuvokiamos istorijos. Ir visgi jos vyksta. Ir ne kažkur toli, o čia, šalia mūsų, dabar. 

 Indrė JONUŠYTĖ

Žiema Graikijoje prasideda šiek tiek prieš Kalėdas, tačiau tai nereiškia, kad liaujasi žydėti gėlės ar bręsti vaisiai. Ne išimtis buvo net šis kaip reta šaltas ir sniegingas sausis. O vasaris tiesiog sprogo spalvomis. Išvardinti visų tiek miestuose, tiek kaimų laukuose augančių ir žydinčių gėlių, krūmų, medžių neįmanoma. Paminėsiu tik nedidelę jų dalį. Bet ir dėl to žmonės nesigaili aplankę Graikiją ne sezono metu.